pravėdinti

pravėdinti
pravėdìnti tr. Š, NdŽ, KŽ 1. N, M, Amb, L, LL123, Rtr, DŽ, Pns kiek pavėdinti (patalpą): Ana stubą pravėdìno J. Kambary tvanku, gal reikėtų langą atidaryti, pravėdinti I.Simon. Atkasus duobę bulbių, turėjau pirma duobę pravėdyt, o tik tada bulbes semt Lš. | prk.: Gera giesmė: ir griebia už širdies, ir, pasakyčiau, pilvą pravėdina J.Marcin. | refl. LL192: Skylė kaupui prasivėdìnti NdŽ. Jau prasivėdìno, uždaryk langą DŽ1. Tylenis, užkliūdamas už suolų, priėjo prie lango ir atidarė, kad ligi ryto bent kiek prasivėdintų K.Bor. 2. pagerinti temperatūros, drėgmės ar švaros sąlygas, palaikant ore, saulėje, vėjuje ar reguliuojant oro kaitą: Žinant, kad graži būs diena, reiktų patalai pravėdìnt Mžš. Jam (sūnui) ponas prisakė tas knygas sutvarkyt ir pravėdint LTR(Vb). Ben kiek pravėdinaũ kubilėlį, kad nepriplėkt Kp. Kaupuose laikytas bulves prieš sodinimą naudinga kurį laiką pravėdinti rš. | prk.: Pravė́dinsiu [supelijusias] kamanėles, į glitužę stodams JD1124. Pravėdìno dūdą, atidavė kitam pūst Jd. Senis dėjo dėjo šniokšdamas bumažkas (pinigus) – reikia pravėdìnt (pašvaistyti, praimti santaupas) Sml. Nevažiuok [į vestuves], ir nereikės pravėdìnt pinigų Srv. Vasara, nora iš miestų pravėdìnti vaikus po kaimus Akm. | refl.: Pelėsu smirda [audeklai], tegu prasivėdìna Sn. Pavasarį [kambarines gėles] išmetu į lauką prasivėdìnti, o rudenį parsinešu į kambarį Yl. ║ prk. pranešioti: Gal tau savos drapanos nusibodo, pravėdìnk mano Ps. Tura tų škurlių, tik netura kada i kur pravėdìnti Krš. Leisiu dukrelę pauliotie, žalią rūtelę pranešiotie, žalius šilkelius pravėdytie TŽI237. | refl. tr.: Nelaikyk [drabužių] suslėgusi, išeik nors suknikės prasivėdìnti Krš. 3. N kiek atgaivinti, atvėsinti, ataušinti: Aficieris buvo išjojęs arklį pramankštyt, pravėdýt Raud. Pravėdìna [alaus misą] ir užduoda gyventi Krš. Gerant reik pravėdìnti erbetą Šts. Vyras sako: pusrytį išviriau, pravėdináu Krt. Tik pečių pravėdyk truputį, ba tiek pripalytan pečiun tau duona sudegs Lš. | prk.: Galvą sau pravėdinti liepk rš. Aš tau pravėdinsiu smegenis, tada tu ne tik gerai atsiminsi viską, ką esi girdėjęs ar matęs, bet savo paties akimis paregėsi tai, ką pasakos ar skaitys tau kiti J.Balč. ^ Nepravėdinęs nesakyk šaltas S.Dauk. | refl. N, M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Šts, Pns: Vienas gi neisi prasvėdýt DrskŽ. Ans išėjo prasivėdìnti, kad sušilęs J. Išlėkiau iš klojimo į vėją prasivėdýt Skr. Gremzdienė, peršilus nuo arielkos, išėjo prasivėdintie Tat. | prk.: Išleido vaikus į Kuršėnus prasivėdìnti Krš. Kurgi tavo žmona, ka nė karto neprasivėdìna karvės pamelžt? Mžš. Jis lindžia lindžia toj seklyčioj užsidaręs, nebeišeina nė kiek prasivėdìnt Jnšk. Nuo kudmento, iš po kakalio (pečiaus) ugnis išeinanti prasivėdinti BsMtI130. ^ Kad tu kur ant šakos prasivėdintum! B.Sruog. \ vėdinti; atvėdinti; išvėdinti; nuvėdinti; pavėdinti; pervėdinti; pravėdinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pravedinti — ×pravẽdinti cur. pravesti 8: Telšių miestas steigiasi pravedinti geležinkelį … lig Mažeikių TS1897,9. vedinti; apvedinti; atvedinti; įvedinti; išvedinti; nuvedinti; parvedinti; pravedinti; suvedinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravėdinti — pravėdi̇̀nti vksm. Per pértrauką rei̇̃kia pravėdi̇̀nti sãlę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pervėdinti — tr. KI319, KŽ, parvėdinti; M 1. J.Jabl(Als) kiek pavėdinti, pravėdinti: Parvėdink javus, šiaip anie paplėks Klp. Šlapią šieną parvėdinti J. 2. KI319, KŽ kiaurai pravėdinti. 3. beriant prieš vėją pavalyti, pravėtyti: Tie sėmenai nešvarūs, reiks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvedinti — apvẽdinti tr. 1. padėti gyvulio patelei atsivesti: Vakar kiaulę apvẽdinau Kl. Ponai neapvẽdina karvės be vetinaro Ggr. ×2. žr. apvesdinti 2: Apvẽdinti ką su kuo KŽ. Giminės nutarė, kad reikia Povilą apvedinti rš. Jeigu myli, tai kamgi tave su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvedinti — atvẽdinti cur. atvesti 1: Petras vaiką atvedino J.Jabl. Atvẽdinau vaikus JIXVII(Пocлecлoвиe). Senovė[je] klebonai, pajutusys kokiam nor vargdieniui parakvijo[je] šventomis dienomis į bažnyčią neitant, liuob par dešimtininkus atvedinti į špitolę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėdinti — atvėdìnti tr. Š, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; S.Dauk, M, L atvėsinti, ataušinti: Atvėdìnsu, palauk, nesrėbk Rdn. Druska subarsto tą mėsą (skerdieną) – tuoj atvėdìna Kp. Padažą atvėdìntą valgė Šts. Druskos įdėsi į vandinį, virinsi aną, atvėdìns, įpils …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvedinti — išvẽdinti 1. NdŽ, KŽ cur. išvesti 1. 2. tr. padėti atsivesti jauniklį: I kas padės [karvę] išvẽdinti? End. vedinti; apvedinti; atvedinti; įvedinti; išvedinti; nuvedinti; parvedinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvėdinti — išvėdìnti K, Rtr, NdŽ, KŽ 1. tr. LL208,320, DŽ, Klvr, Klp sureguliuoti oro kaitą patalpoje (ppr. pašalinant blogą orą, tvanką ir pan.): Išvėdiñ’ godniai pirkią LzŽ. Išvėdyti kambariai Pns. Labai svarbu karvių tvartus tinkamai ir reguliariai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kezulas — kẽzulas sm. (3b) 1. K.Būg ryšulys, pluoštas, gumulas: Kezulą juodų drapanų parsinešiau iš pirties Pnd. Sudariau visus ryzus į kezulą Sug. Išleisk (atrišk) vilnų kẽzulus pravėdinti Grž. Suvatulok kẽzulą [iš pakulų, vilnų] Sl. Susuk pakulas į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nupūtinti — nupū̃tinti caus. nupūsti. 1. pučiant nunešti: Ne aš pats nešiu [gromatėlę], nė kitam duosiu, – vėjeliu nupūtinsiu JD1153. | refl. tr.: Nusipūtinsiav skaudžius žodelius, graudžiosias ašareles, graudžiosias D52. 2. pučiant nudžiovinti: Grūdus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”